2007 02 06
Grindinys pirmiausia turi būti praktiškas, saugoti jūsų batus nuo purvo, o gėlynus ir veją - nuo jūsų batų, todėl neperkraukite kiemo raštais ir spalvomis. Tiesų grindinį paprasčiausia kloti iš stačiakampių, kvadratinių trinkelių arba plytelių.
Figūrinėmis trinkelėmis irgi nesunku iškloti tiesius takus ar aikšteles; taką vingiuojant jas reikės skaldyti. Grindinys turi būti lygus, todėl neapsieisite be gulsčiuko ir volo arba plačios lentos su rankena gruntui sutankinti.
Kreivą plytelių taką galima truputį palyginti ilgu metaliniu vamzdžiu. Jis įbedamas tako pakraštyje ir verčiama į reikiamą pusę.
Betono trinkelės ir plytelės grindžiamos tiesiai ant žvyro ir smėlio arba ant betono pagrindo. Be surišiklio grindinys po žiemos gali išsiklaipyti, tvirčiausias - paklotas "eglute". Prireikus tokį galima išardyti ir sudėti nauju raštu. Ant betono pagrindo paklotų trinkelių nebeišimsi. Rąstelių, natūralių ir skaldytų akmenų takai sode klojami ant žvyro ir smėlio pagrindo. Mediniams takams betonas paprastai nenaudojamas, nes atrodo nenatūraliai.
Takai pėstiesiems grindžiami ant žvyro ir smėlio, automobilių stovėjimo aikštelės, įvažiavimai - ant stambios skaldos (10 cm sluoksnis) arba betono.
Stambiais akmenimis grįsti takai tvirti, po žiemos beveik neišsikraipo.
Smulkius akmenukus verčiau kloti ant betono pagrindo. Įvažiavimo takai klojami ne siauresni kaip 2 m (paprastai 2,5-3 m) arba iš dviejų vėžių, su menku dvipusiu nuolydžiu, kad nestovėtų vanduo. Vėžės plotis gali svyruoti nuo 0,5 iki 0,7 m, atstumas tarp vėžių - 0,7-0,9 m.
Juo platesnė vėžė ir siauresnis tarpas tarp jų, tuo lengviau įvažiuoti į kiemą. Tačiau įvažiavus dar reikia vietos išlipti. Vidutinio sudėjimo žmogui visiškai pakaks po 0,5 m iš abiejų šonų. Taigi bendras aikštelės, į kurią patogu įvažiuoti ir išlipti, plotis - apie 3 m. Varteliams ir įvažiavimui į garažą pravartu palikti apie 2,5 m.
Išilginis įvažiavimo arba vėžių nuolydis turėtų sudaryti apie 1-1,5 cm kas metrą į pietryčius arba pietvakarius.
Sodo takeliai (skirti vaikščioti po vieną) paprastai būna 0,5-1 m pločio, vedantieji takai dviems žmonėms prie namo, į pavėsinę ar žaidimų aikštelę -1,2-1,5 m pločio. Nelygu kokia naudojama žaliava (betono plytelės, akmenys ar medinės trinkelės), kasamas 25-40 cm gylio ir reikiamo pločio "lovys". Išplėšiama velėna - viršutinis humusingas dirvos sluoksnis su žolių šaknimis, kruopščiai išlyginamas ir suplūkiamas dugnas. Paskui pilama 10-20 cm žvyro, ant viršaus - dvigubai plonesnis smėlio sluoksnis. Ant išlyginto grunto norimu raštu klojamos trinkelės arba plytelės. Jų tarpai pripildomi smėlio, šluotele nušluojamas perteklius ir smulkia čiurkšle sulaistoma vandeniu. Rišikliu naudojant betoną, jis pilamas ant žvyro vietoje smėlio 4-5 cm sluoksniu. Kad būtų tvirčiau, į betoną dar įliejamas armatūros tinklelis. Sodo takeliams bordiūras nenaudojamas arba turi būti lygus grindiniui, kitur pakeliamas per porą cm. Pats grindinys klojamas taip, kad trinkelių viršus būtų per 2-3 cm aukščiau žemes paviršiaus. Betono trinkelės arba akmenys į smėlį arba betoną įleidžiami per du trečdalius.
Mediniams takams geriausia kieta mediena - ąžuolas, maumedis, vyšnia, trešnė, slyva. Tačiau dažniausiai naudojami pigesni pušiniai, egliniai, kleviniai rąsteliai. Nulupama žievė, rąsteliai supjaustomi 20-25 cm trinkelėmis ir impregnuojami (dažomi - prisotinami antiseptikais). Impregnavus aukšto slėgio būdu (Lietuvoje tuo užsiima keletas firmų), rąstai nepūva daug metų. Medinio grindinio tarpai užpildomi smėliu arba smulkiu žvyru. Jeigu trinkelės labai smulkios, galima naudoti sausą cemento ir smėlio mišinį (1:5). Drėgnu oru jis sukietėja per porą savaičių. Sausu oru porą kartų paliejama. Panašiai klojami ir kiti takai. Vietoje betono ant žvyro ir skaldos galima pilti cemento-smėlio mišinį (8-10 cm sluoksniu). Jis išlyginamas ir ant viršaus klojamos trinkelės arba akmenys. Tarpus užpildykite tuo pačiu mišiniu ir atsargiai sudrėkinkite, kad cementas neišsiplautų. Jeigu bent keletą dienų smarkiai nelis, per porą savaičių ar vėliausiai per mėnesį natūraliai susidarys betonas. Trinkelių spalvą, tipą bei formą reikia derinti prie namo ir aplinkos. Spalvotos ypač tinka prie modernių namų - iš stačiakampių, kvadratinių spalvotų trinkelių galima sukloti įspūdingą grindinio raštą. Prie seno namo akmeniniais pamatais tinka skaldytas akmuo, prie medinio - smulkūs akmenukai ar nespalvotos (pastelinių spalvų) trinkelės ir žvyras. © rojaussodai.lt, 2005-10-01
